Nors dirbtinių kalėdinių eglių pasiūla yra milžiniška, gyvos taip pat nepraranda savo populiarumo. Ar žaliaskarių pirkėjai žino, kiek laiko ir pastangų reikia užauginti Kalėdų medelį?
Vazone – tik maži medeliai
Eglutes auginti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tikina privataus E. ir A. Mačių medelyno Kalinavos kaime prie Garliavos, Kauno rajone, viena savininkių Audronė Mačienė. Valstybiniuose medelynuose yra didesni plotai, tačiau ir technikos jie turi daugiau ir geresnės nei privatūs. „Mes daugiau naudojame rankų darbo“, – lygina A. Mačienė. Ji pasakoja, kad net daigus jie renka rankomis, vėliau juos sodina, formuoja, tręšia, persodina, vėl formuoja. Tačiau ne tik eglučių auginimo būdu skiriasi valstybiniai medelynai nuo privačių. „Mes neauginame paprastų miško eglučių. Iš mūsų galima nusipirkti serbinių, dygiųjų (sidabrinių) eglių, kėnių ir pocūgių“, – vardija pašnekovė. Labai populiaru kalėdinius medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis dar lieka. „Mes galime į vazonus sodinti tik mažesnes eglutes – maždaug iki pusantro metro. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuose eglės dažnai nudžiūva, nes vis tiek neturi pakankamai erdvės“, – sako A. Mačienė. Ji didelių eglučių sodinimą į vazonus vadina apgavyste, nes labai maža tikimybė, kad jos išgyvens. „Jei tikrai labai nori pirkti didelę eglę, negalvok, kad padėsi miškui ją pirkdamas vazone. Ji bet kokiu atveju neišgyvens, todėl sulauks tokio pat likimo kaip ir tos, kurios buvo nukirstos ir neparduotos – bus sudeginta“, – aiškina A. Mačienė.
Mažiausiai trejų ketverių metų
Medelyno savininkė, šiuo verslu užsiimanti jau 18 metų, pasakoja, kad nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug laiko. Mažiausią eglutę – iki metro – jau galima parduoti mažiausiai po trejų ketverių metų. Pirmiausia, eglučių daigai yra pasodinami, o tada augintojai juos stengiasi ginti nuo įvairiausių ligų ir kenkėjų. „Čia ne kopūstai, kuriuos pasėjai, patręšei ir nuėmei derlių. Čia reikia rūpintis kiekvienu daigeliu, kad tik jis išaugtų. Ir ne bet koks, o gražus, kad žmonėms džiaugsmo suteiktų“, – sako A. Mačienė. Jei daigas buvo gerai prižiūrimas, iš jo sudygęs sodinukas po dvejų trejų metų bus persodinamas. „Tada svarbiausia užduotis – formuoti medelį. Labai nedaug medelių būna iš karto gražūs. Visus kitus reikia karpyti, kad įgautų gražią formą, būtų tiesūs, iš visų pusių vienodai šakoti“, – aiškina eglučių augintoja. Paklausta, kokias eglutes klientai labiausiai perka, A. Mačienė teigia, kad pirmą vietą populiariausiųjų sąraše jau daugelį metų užima liaudyje sidabrinėmis vadinamos eglutės. „Be to, vis labiau populiarėja kėniai, tačiau iki sidabrinių jiems dar toli“, – sako A. Mačienė.
Jurgita Čeponytė šaltinis: “Universiteto žurnalistas” publikuota: 2009-12-29